Šypsenos galia ir stebuklingas atmosferos kūrimas

19.lapkričio 2020

Kurti atmosferą, išgyventi emocijas, dalintis džiaugsmu ir šiluma. Galimybė leisti sau išgyventi ne visada patogias situacijas ir pažvelgti į jas per humoro prizmę. Leisti sau būti. Tokia magiška klounados esmė.  Aktoriai – klounai su nostalgija prisimena gyvus apsilankymus ir su nekantrumu laukia tos dienos, kai galės vėl įžengti į ligoniukų palatas. Aktorė Severina Špakovska dalijasi savo prisiminimais iš vizitų šalies ligoninėse.

Šypsenos galia 

Kartkartėmis vis prisimenu apsilankymus pas nuostabią mergaitę Deiviną iš Kauno vaikų ligoninės onkologinio skyriaus. Lankantis pas ją kiekvieną kartą suprantu, kad klounų ėjimas pas vaikus, tai ne tik juoko dalijimas tiems, kam to labiausiai reikia, tačiau kartu tai   nuolatinis apsikeitimas gėriu ir meile. Nors fiziškai Deivina gan silpnai laikosi, ir tikrai matosi, kad gydymas jai sunkus, ji visada akimis ir šypsena labai širdingai priima klounus. Ir ko tik mes su ja nesam darę: ir dainavom, ir mokėmės šypsotis, ir rodėm magijos triukus. Kiekvieną kartą iš tos palatos išeinu prisipildžiusi meilės. Vienas tokių gražiausių prisiminimų buvo mano  (Klaros) ir Augenijaus vizitas pas Deiviną. Tąkart pamačiau ant sienos kabančius spalvingus lapus su motyvaciniais užrašais: nepasiduok, šypsokis ir t.t.. Tai išvydusi pasiskundžiau Deivinai, kad Augenijus visai nemoka šypsotis, ir gal ji galėtų jį pamokyti. Buvau sužavėta, kaip paauglė, kuri beveik nejudina kūno taip kantriai ir atidžiai mokė Augenijų  šypsotis. Žinoma, Augenijui neiškart pavyko, bet kai jau pavyko, visi kartu labai džiaugėmės ir iš visos širdies ilgai šypsojomės.
 

Klara ir Lelija - atmosferų kūrimas.

Tai buvo vienas pirmųjų Klaros ir Lelijos susitikimų klounaujant. Lankėmės Kauno vaikų klinikoje. Buvo šilta vasaros diena, Žolinės. Pradėjome apsilankymą muzikaliai, ritmiškai ir visai netrukus kilo klausimas -  apie ką yra Žolinių šventė? Klounai to tikrai nežinojo, tad teko klausti visų sutiktų aplinkinių: tiek mažųjų tiek vyresniųjų. Kiekvienas atsakymas virsdavo nuotaikingu dainos posmeliu arba priedainiu. Ir vienu metu, kažkas paminėjo bažnyčią, mat per žolines reikia eit į bažnyčią. O, mes, klounai gi visada pasiryžę viskam pasakyti TAIP. Tad, nedvejodamos įsijautėme į kuriamas aplinkybes: su Lelija iš koridoriaus žengėme į laiptų aikštelę ir pasakėm, kad štai, mes dabar tikrai bažnyčioj, kas norit galit ateiti pas mus. Kelios mamytės su kūdikiais iš karto  perėjo koridorių ir atėjo  į naujai sukurtą atmosferą. Mums pavyko tikrai neblogai! Skambantis aidas mūsų giedojimui pridavė sakralios atmosferos, o mamos prisipažino, kad tikrai pasijuto kaip visai kitoje erdvėje, nors nuo koridoriaus mus skyrė tik slenkstis.  Tad štai toks paprastai magiškas būdas perkeisti atmosferą ir vaizduotės pagalba nusikelti bet kur!