Kaip virtualus susitikimas pakelia ligi debesų: II dalis

07.rugsėjo 2020

Aktorė Joana Narvidė dalijasi istorijomis iš virtualios “Klounų linijos” su senjorais

 

Kartais būdamas labai arti nepajauti tokio stipraus ryšio, kokį gali patirti būdamas toli, bet bendraudamas atvira širdimi. Kai jautiesi reikalingas, laukiamas ir mylimas. Kai nori duoti aplinkiniams džiaugsmą, bet mainais gauni daug daugiau. Įvyksta abipusis atsivėrimas. Visada maniau, kad bendravimas online toli gražu neprilygs gyvam pokalbiui, tačiau niekad nebūčiau pagalvojusi, kad  bendravime per atstumą galima atrasti tiek tikrumo ir džiugesio.

Stilistė močiutė Maja

Močiutė Maja žiūri į savo atvaizdą ekrane ir guodžiasi, kad seniai nebuvo kirpykloje. Pripažįstam su Lelija, kad ir mes seniai buvom, vis tas karantinas pakišo koją, nepasigražinom. Bet nusprendžiam: gi ir pačios galim pasipuošti. Ir mūsų nuostabai močiutė Maja tampa mūsų dizainere. Staiga pas Leliją ant galvos atsiranda knyga, į kasas įpinamas svogūnas ir viskas stilingai perrišta skarele. Pripažinsiu, didesnio avangardinio vaizdelio nesu mačiusi. Tikras mados natiurmortas! Pati nenoriu nusileisti ir  savo skrybėlaitės tinklelį pasidabinu raudonomis plunksnomis. Kartu juokiamės, dainuojam. Dėkojam vienos kitom ir negalim atsistebėti, kad kirpėja ne tokia ir reikalinga, kai turi šalia puikiausią dizainerę močiutę Mają.

 Poetė Onutė

                  Paskutinė dienos pašnekovė Onutė. Susijungiam, priešais ekraną pasirodė paprasta, šilta močiutė su skarele ant galvos. Lelija iškart komplimentą:   nuostabiai atrodote su skarele, kaip tikra Lietuvos močiutė. Ji pasididžiuodama:  žemaitė aš. Aš sakau: poezija mėgstat? “Labai mėgstu, - atsako močiutė – tik va dėl tos skarelės, žinokit čia ne skarelė, o lininis rankšluostis ant galvos. Po vonios aš, šlapia galva. Tai pasirišau, kad nesupūstų. Ir jūs taip darykit“. Paskubomis su Lelija pasirišom po ranka pasitaikiusas skareles ir kad pasipils poezijos skaitymas. Aš pačiupusi skaitau savo draugų eiles, o Lelija intarpais liaudies poeziją. Onutė, savo ruožtu, išvardina savo mylimiausius poetus: Aistį, Brazdžionį, Maironį ir kitus klasikus. Sakau aš tai tik Maironio Trakų pilį pamenu. Mūsų nuostabai ji pradėjo  deklamuoti. Nuo pradžios iki pat pabaigos gražiausia, sklandžiausia intonacija  buvo padeklamuota. 1:0 – močiutės naudai. Mes tik skaitėm, Onutė deklamavo. Mes bandėm grožėtis, o ji atskleidė poezijos grožį susitapatindama su poezija. Nuostabesniame poezijos deklamavime nesu buvusi.