Kaip Lukas, Rožė ir Bela dinozaurą gydė

Lukas - tikras kovotojas

5-metis Lukas – Onkohematologijos skyriaus pacientas Vaikų ligoninėje Vilniuje. Problemos su sveikata prasidėjo vos jam gimus. Berniukas gimė su širdies yda, tad naujagimį teko iškart operuoti, vėliau laukė net trys žarnyno operacijos, po kurių labai nusilpo organizmas. Mažąjį pradėjo pulti įvairūs virusai, o prieš metus Lukui buvo diagnozuota ūminė limfoblastinė leukemija.

Tačiau Lukas tikras kovotojas – gydymas veikia ir liga pamažu traukiasi. Dabar ligoninėje Lukas praleidžia vis mažiau laiko ir kiekvieną kartą labai laukia gydytojų klounų apsilankymų, nes kartu su jais atkeliauja vis nauja istorija.

Vieną, niekuo neypatingą ketvirtadienio rytą Luką aplankė Rožė ir Bela. Įkišusios raudonas nosis pro durų tarpelį jos atsiklausė, ar gali užeiti, ir vieningu ritmu nužingsniavo prie Luko lovos. “Mums labai reikia tavo pagalbos”, – tyliai tarė Bela. Berniukas sukluso ir iš nuostabos išplėtė savo dideles smalsumu žibančias akis.

Rožė linkčiodama pritarė: “Nepatikėsi, mūsų draugas dinozauras Dinas susirgo. Nežinom, kas jam. Ar padėsi išgydyti?”. Atsakymo ilgai laukti nereikėjo ir po akimirkos į palatą karutyje atriedėjo dinozauras, apklotas minkštomis gėlių pagalvėmis.

Nuo ko gi pradėti? Bela ištraukė keistą dviejų dalių klausos aparatą, ir Lukas tuoj pat pradėjo procedūrą – klausė dinozauro kojų, pilvo, nosies. “Kvėpavimas linksmas”, – konstatavo jaunasis gydytojas. Rožė ir Bela be galo apsižiaugė: “Valio, vadinasi jis gali pasveikti!”

Berniukas toliau atidžiai tyrinėjo dinozaurą: “Atrodo, kad jis miega. Gal jį pažadinti?”. “Žinau! Mums reikia muzikos!” – sušuko Bela. Tuoj pat iš karučio buvo ištraukti nematyti muzikos instrumentai – Lukas dirigavo būgnų ritmais, Bela pūtė raudoną vamzdį, Rožė grojo gitarėle, o tėtis iš rankų nepaleido barškučių. Visa palata pamažu užsipildė magiškais muzikos garsais.

“Na, pažiūrėkime, ar Dinas pabudo?” – sumurmėjo Rožė. Visi sužiuro į dinozaurą, o šis staiga atsistojo ir pradėjo dainuoti. Visi  gydytojai vos neišvirto iš kojų. Gydymas veikia!

Tačiau Dinas netrukus vėl užsnūdo. “Jis tikriausiai pasiilgo draugų. Aš irgi pasiilgau“,  – tarė susimąstęs Lukas. “Palaukite!” – Bela dingo už palatos durų ir tuoj pat grįžo su dviem draugais parankėse.

Dramblys ir Zuikis buvo ne šiaip sau draugai, o draugai, kurie purškė stebuklingą vandenį! Vandens procedūra tikrai buvo Dinui į naudą – jis atgavo jėgas ir vėl pradėjo dainuoti.

Staiga Lukas nušvito: “Šiandien aš važiuoju namo!”. Jo akys buvo pilnos džiaugsmingo spindesio, bet berniukas netikėtai vėl susimąstė: “O kaip mano naujieji draugai? Jie gi neturi namų”. Klounų karutis vėl nenuvylė – čia pat atsirado palapinė, kurioje galėjo apsigyventi visi. Lukas jautėsi be galo laimingas.

Gydymo sesija buvo baigta – dar vienas ligonis sėkmingai išleistas namo. Rožė ir Bela atsisveikinimui iš visų plaučių užtraukė smagų maršą. Lukas pradėjo kikenti: “Nuo tokio maršo tuoj visiems reikės klausos aparato”. “O kaip tada dainuoti?” – paklausė Rožė. “Švelniai”, – atsakė Lukas, ir visi trys pašnibždomis baigė dainelę.

Mojuodamas išeinančioms klounėms Lukas šūktelėjo: “Jeigu dinozauras dar kada nors susirgs – skambinkit man”.