Džilda - iš tiesų yra griežtoka asmenybė. Tačiau ji, kaip ir visi, turi silpnybių: jos širdį tirpo saldumynai, komplimentai, šypsenos, paauglių juokeliai ir mažų vaikų akys. Ir, žinoma, gražūs batai. Be jų niekaip. Ji mėgsta svajoti ir žiūrėti  į vieną tašką. Šokti, kuomet niekas nemato, o jei gera nuotaka, tuomet ji gali šokti bet kur ir bet kada, net tada kai bandoma kalbėti rimtai. Džilda dažnai net pamiršta, kad sijonas per trumpas ir per siauras, ar kad kas nors mato ir juokiasi.  "Norėčiau apkeliauti visą pasaulį, bet visada grįžti gyventi į Lietuvą. Kartais pameluoju, na gal tiksliau pafantazuoju, kad esu buvus ten ir ten, ir dar ten - nors iš tikrųjų daugiausiai laiko praleidžiu savo namuose". 

Džilda tvarkinga, bet kartais būna “pajodžarga”, kurią sunku suvaldyti. Tai reiškia, kad visgi tas mažytis provincialumas joje slypi ir ji gali būti net gi tiesmuka ar piktoka. Džilda turi ilgas galūnes, kurios tai kliūna, tai trukdo, tai juokina, tai maskatuojasi ir makaluojasi, bet šokiams puikiai tinka. O kai suima nervas ar jaudulys, pasikasyti visą kūną ilgais pirštais privalu..

Ji – estetiškas, konkretus,  kartais griežtokas, bet atviras, ilgom keturiom galūnėm ir gėlėtais batais padūkęs klounas.