Susitikti tam, kad liūdesys pavirstų šypsena!

17.rugpjūčio 2021

Aktorės Indrės Mickevičiutės-Petrauskienės pasakojimas iš susitikimo su senjorais

Važiuojant į naujas vietoves  mintyse kirba – kaip bus? Ar priims?  Kaip įtraukti ir sudominti? Galų gale kaip pradžiuginti senjorus, kad susitikimas su klounais netaptų eiline diena, o padovanotų kažką naujo ir nepatirto. Man Džildai, tikiu ir senjorams, tokie gyvi susitikimai po karantino ir emocijų paslėptų po kauke yra dovana – šiek tiek gąsdinanti, bet labai laukiama. 

Pasikartoję dainas, susidėlioję pasirodymo planą, praveriam duris ir einam į pasimatymą su senjorais. Pirmas užmegztas kontaktas – visada duoda gerą pradžią. Taip nutiko ir šį kartą, tik sustojus prieš senjorus, mano akys užkliūva už atokiau sėdinčio senelio, kuris žiūri ir šypsosi. Negalėjau nepaklausti : ,,Kuo Jūs vardu?'' - Senelis tyli ir šypsosi. Klausiu dar kartą, juokaudama, kad kai žmogus taip šypsosi net kalbėt nereikia. Nuskamba juokas, tačiau senelis ir toliau šypsodamasis tyli. Dar kelis kartus paklausiau vardo, ir tada plačiai nusišypsojęs senelis atsakė – „Nebeprisimenu“. Sekundę pagalvojau, kad gal tikrai nebeprisimena, bet iš visų susirinkusių reakcijos supratau, kad jis puikiai pagavo žaidimą ir pasijungė į jį šimtu procentų.  Vėliau, skambant muzikai, vyko šokiai. Pasirodymo eigoje vis paklausdavau  senjoro vardo – kol galiausiai kažkas iš susirinkusių pasakė - ,,Adolfas''. Prieš skambant paskutinei dainai, visiems dalijom oro bučinius, o Adolfas įsidrasinęs tarė: ,, Ateik arčiau duosiu butuką''- (bučkį). Lauke vėl nuskambėjo juokas. Atsisveikindama jam padovanojau žongliravimo skarelę, kad prisimintų susitikimą ir kitą kartą mums atvykus mojuotų pro langą. Ir visą tą laiką jis nenustojo šypsotis, gėrėtis ir džiaugtis susitikimu su klounais.

Tik po pasirodymo, bendraujant su personalu sužinojom, kad ne taip seniai mirė jo žmona ir sūnus... Išgirdus tai pasidarė liūdna, bet tuo pačiu supratau, kad ne veltui būtent jo akis pamačiau pačias pirmas. Tikiu, kad jam šis susitikimas buvo labai reikalingas... Lygiai taip pat ir man, kaip priminimas, kad per kelias sekundes užmegztas ryšys, gali dovanoti pačias netikėčiausias, šviesiausias emocijas net ir sudėtingose situacijose.