Kulinarinis makiažas
Įėjusi į palatą randu mergaitę besislepiančią už pagalvės. Pasisveikinu ir ji pasirodo visu veidu. Jos akis po operacijos patinusi, baklažano spalvos. Sakau:
– O! Pataikiau kaip tik kur reikia. Gali ir man padaryti tokį patį makiažą? Baklažano spalvos.
Atsisėdu kėdėje, padedu dažus ant stalo. Pauzė. Galvoju, gal mergaitė nežino, kas yra tas makiažas. O ji ramiai žiūrėdama žydromis kaip dangus akimis klausia:
– Kas tas baklažanas?
– Daržovė, – sakau – spalvos visai kaip tavo akis.
Mergaitė kurį laiką dvejoja:
– Bet aš nevalgau tokių daržovių, – sako ji.
– Bet dažaisi, – rodau į akį.
– Čia ne dažai… – atsako mergaitė nuleidus akis.
Paimu dažų dėžutę, išterlioju pirštą, braukiu sau per akį ir sakau:
– Matai? Dažai.
Tada ji šiuruodama per dažus su teptuku pirmyn atgal sako:
– Gerai, nebijokit, būsiu geresnė kulinarė.
– Gaminsi baklažanų padažą? – nustembu.
Mergaitė prunkšteli:
– Bet padažas yra maistas.
– Grožio paslaptis atskleista! Reikia merkti veidą ne į dažus, o į baklažanų padažą.
Mama sėdėjusi šalia, nusisuka į langą ir prisidengusi ranka burną tyliai kikena