Kai virtualus susitikimas pakelia ligi debesų: I Dalis

Aktorė Joana Narvidė dalijasi istorijomis iš virtualios “Klounų linijos” su senjorais

Per “Klounų linijos” virtualias sesijas įsigaliojo nerašytos taisyklės: pas senelius, kad ir į internetinį pasimatymą, negali ateiti netinkamai pasiruošęs, bet kaip apsirengęs ar juolab prastai nusiteikęs. Ne tik todėl, kad pro jų akis nepraslysta net smulkiausia išvaizdos detalė, bet ir todėl, kad jie patys kaip reikiant pasitempia. Seneliai ypatingai vertina tas trapias susitikimo akimirkas.

 Artėjant susitikimui, įsivaizduoju, kaip psichologės, apsiginklavusios visa reikalinga amunicija, įeina į senelių kambarį. Pradeda vaizdo skambutį. Tuomet mano širdy verda jaudinantis laukimas. Kaip atsiliepti, kad iš karto patikčiau? Kaip nustebinti, įkvėpti? Galvoje, perbėgu ir susidėlioju visus galimus scenarijus. Bet... viskas paradoksaliai apvirsta aukštyn kojomis - būtent Jie mane įkvepia, nustebina, sužavi ir sugraudina. Mūsų brangieji seneliai ir močiutės.

Apolonijos pamokos – laikyk savo vyruką arti

                      Virtualiai sesijai fone pasileidžiam Nijolės Ščiukaitės dainą "Keturiasdešimt kaštonų". Seneliams patinka Nijolės muzika, o ir mums daug smagiau. Pirmoji prisijungusi močiutė Apolonija smalsauja:

-Tokios gražios, talentingos, kur jūsų vyrai, ko šokat vienos?

- Vienas medžioklėje, kitas žvejyboje, - atsakome. Močiutė iškart įspėja:

- Žiūrėk, kad kokios vištelės tau nupeštos neparneštų.

-Ne, močiutėle, aš tikrai nepėsčia, jei tik parneštų, tuoj aš jai plunksneles apskabyčiau, galės lėkti per laukus apipešiota.

Seneliai yra pašėlę, netgi labiau nei klounai!

Kitame pokalbyje raginau močiutytę Mariją pašokti:

-Parepetuokim pagal muziką oro bučinių siuntimą, maža ką, gal koks senelis eis pro šalį ir pasidalinsit? - o ji, kad atšaus:

- Koks senelis, kam man senelis..? Galvoju, va čia tai bent susimoviau. Peržengiau ribą, gal įskaudinau. Tačiau mano nuostabai Marija tęsė:

- Jei tik praeitų koks jaunas ir gražus....Tada gal ir varginčiaus tuos bučinius siuntinėti.

Na ir pašėlom dūkti pagal Nijolės Ščiukaitės muziką! Antakius kilnojom, lūpytes dėliojom, plaukus pakedenom. Vos spėjom atlaikyt Marijos žavesį ir tempą.

Laukite tęsinio...