Mokslinis pagrindimas | RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai

Klounada sveikatos priežiūroje

RAUDONŲ NOSIŲ grupė nuolatos nagrinėja mokslinį sveikatos klounų pagrįstumą, kokią tiesioginę įtaką tai turi sergantiesiems bei sveikatos priežiūros įstaigų poreikį. Visuomet siekiame kurti ir palaikyti tinkamą erdvę moksliniams tyrimams, nagrinėjantiems juoko ir džiaugsmo aspektus sveikimo procese.

Moksliniai tyrimai rodo, kad juokas:

- stabdo streso hormonų (kortizolio ir adrenalino) gamybą;
- didina endorfinų, mažinančių skausmą, kiekį;
- padeda sutrumpinti sveikimo procesą.

Taip pat skatina optimizmą, lavina vaizduotę, padeda kurti ryšius tarp žmonių.

Kodėl gydytojų klounų vizitai yra svarbūs sveikimo procese?

Vaikai ligoninėse dažnai kenčia nuo streso sukeltų padarinių, kurie juos ištinka atsiradus nepažįstamoje aplinkoje, išsiskyrus su tėvais bei dėl sutrikusios sveikatos problemų ar atliekamų procedūrų sukeliamos skausmo. Ilgai gydymo įstaigose esantys vaikai dažnai patiria depresiją ar nerimo sutrikimus (Pinquart, 2013).

Vaikų artimieji bei gydytojai teigia pastebiantys miego ar kitus elgesio sutrikimus, atsiradusius dėl socializacijos trūkumo ar apribojimo (Rennick ir Rashotte, 2009). Skausmą keliančios medicinės procedūros gali net traumuoti mažuosius pacientus ir palikti ilgalaikius psichologinius padarinius (Alexander ir Manno, 2003). Tačiau kitos institucijos (vaikų globos namai, pabėgelių prieglaudos ir kt.) patiria tokius pačiūs streso keliamus iššūkius, turinčius didelės įtakos vaikų gyvenimo kokybei (Huemer, 2011).

Kaip gydytojų klounų vizitai mažina vaikų patiriamą stresą?

Šiuo metu atliekama daug mokslinių tyrimų, siekiant išsiaiškinti kokį fizinį efektą gydytojų klounų vizitai turi sveikimo procese. Keletas jau atliktų tyrimų įrodė, jog klounų vizitai mažina vaikų prieš operacijas patiriamą stresą, o tai turi įtakos trumpesniam ir mažiau materialinių kaštų reikalaujančiam hospitalizavimo laikui (Kocherov, 2016).

Panašios išvados pateiktos ir po magnetinio rezonanso tyrimo, kurio metu buvo analizuotas naudotinas sedacinių medikamentų kiekis procedūros metu dalyvaujant klounams ir ne. Pastebėti akivaizdžiai mažesni skaičiai - sedacinių medikamentų, procedūros metu drauge esant klounams, prireikė mažiau (Viaggiano, 2015). Taip pat, tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikų artimieji po klounų vizitų jaučia mažiau nerimo (Agostini, 2014).

Gydytojų klounų vizitavimas atliekant medicines procedūras yra teigiamas ir rekomenduotinas, kadangi turi akivaizdų teigiamą efektą vaikams ir jų artimiesiems.

Kam gydytojų klounų vizitai yra naudingi?

Nepaisant to, kad didžioji dalis atliktų tyrimų buvo nagrinėjant gydytojų klounų naudą sergantiems vaikams, paskutinieji tyrimo rodo, jog klounų apsilankymai gali padėti bet kokio amžiaus grupei. Naujausio tyrimo rezultatai, atlikto bendradarbiaujant su Vienos universitetu, atskleidė, kad bet kokio amžiaus vaikais gaus teigiamą naudą po klounų vizito. Jų reakcijos labai priklauso nuo to, kaip reaguoja jų tėvai (Markova: Vorbereitung).

Ciuricho universiteto mokslininkų atliktas tyrimas įrodė, kad gydytojų klounų vizitai taip pat turi teigiamos įtakos ir suaugusiųjų sveikimo procese ir emocinės sveikatos gerinime (Auerbach, 2016). Ir galiausiai, klounų vizitai mažina vidutinės bei sunkios demensijos, Alzhaimerio ligos požymius (Kontos, 2016).

Galima daryti išvadą, kad gydytojų klounų vizitai yra naudingi visoms amžiaus grupėms.

Kodėl gydytojų klounų apsilankymai padeda sveikti?

Dauguma tyrmų rodo, kad juokas ir humoras turi teigiamą įtaką sveikatai. Užtikrinant pozityvią emocinę būseną, kūnas gali užtikrinti nuoseklų sveikimo procesą (McGhee, 2010).

Humoras yra svarbus emocijas reguliuojantis mechanizmas - pozityvus laimės jausmas, kurį dažnai lydi humoras, pakeičia neigiamas emocijas ir potyrius. Humoras suteikia laisvę žmonėms plačiau mąstyti bei praktikuoti kūrybišką problemų sprendimą (Martin, 2007).

Humoras taip pat turi teigiamą požymį formuojant dviejų asmenų ryšius, stimuliuojant socialines interakcijas (Martin, 2007).

Literatūra

Agostini, F., Monti, F., Neri, E., Dellabartola, S., De Pascalis, L., & Bozicevic, L. (2014). Parental anxiety and stress before pediatric anesthesia: A pilot study on the effectiveness of preoperative clown intervention. Journal of Health Psychology, 19, 587-601.
Alexander, J., Manno, M. (2003). Underuse of analgesia in very young pediatric patients with isolated painful injuries. Annual Emergency Medicine, 41, 617-622.
Auerbach, S., Ruch, W., Fehling, A. (2016). Positive emotions elicited by clowns and nurses: An experimental study in a hospital setting. Translational Issues in Psychological Science (Special Issue: The Psychology of Humor), 2, 14-24.
Huemer, J., Karnik, N. S., Voelkl-Kernstock, S., Granditsch, E., Dervic, K., Friedrich, M. H., & Steiner, H. (2009). Mental health issues in unaccompanied refugee minors. Child and adolescent psychiatry and mental health, 3(1), 13.
Kocherov, S. (2016). Medical clowns reduce pre-operative anxiety, post-operative pain and medical costs in children undergoing outpatient penile surgery: A randomised controlled trial. Journal of Paediatrics and Child Health, 52, 877-881.
Kontos, P. (2016). Elder-clowning in long-term dementia care: Results of a pilot study. Journal of the American Geriatric Society, 64, 347-353.
Markova, G. (rengiama). Understanding of and reaction to RED NOSES clown humour by hospitalized infants and toddlers: A pilot study.
Martin, R. A. (2007). The psychology of humor: An integrative approach. Burlington, MA: Elsevier.
McGhee, P. (2010). Humor: The lighter path to resilience and health. Bloomington, IN: Authorhouse.
Pinquart, M. (2013). Auswirkungen chronischer Erkrankungen auf die psychische Gesundheit von Kindern und Jugendlichen. In Martin Pinquart (Hrsg) Wenn Kinder und Jugendliche körperlich chronisch krank sind, (pp. 49-66), Springer-Verlag: Berlin Heidelberg.
Rennick, J.E., Rashotte, J. (2009). Psychological outcomes in children following paediatric intensive care unit hospitalization: a systematic review of the research. Journal of Child Health Care, 13, 128-149.
Viaggiano, M. P., Giganti, F., Rossi, A., Di Feo, D., Vagnoli, L., Calcagno, G., Defilippi, C. (2015). Impact of psychological interventions on reducing anxiety, fear and the need for sedation in children undergoing magnetic resonance imaging. Pediatric Reports, 7, 5682.