Humoras, menas ir žmogiškas ryšys – pagalba jaunam žmogui

Remiantis praėjusiais metais paskelbta Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita apie jaunimo psichikos sveikatą Europoje, vienas iš septynių vaikų ir paauglių gyvena turėdamas psichikos sveikatos sutrikimą. Ypač pažeidžiamos yra 15–19 metų merginos: psichikos sveikatos sunkumų patiria viena iš keturių. Ataskaita taip pat patvirtina, kad savižudybė išlieka pagrindine 15–29 metų jaunų žmonių mirties priežastimi. Tai atsispindi ir didėjančiame psichiatrijos skyrių pacientų skaičiuje. Kai kurios šalys po COVID-19 pandemijos užfiksavo 28 proc. išaugusį vaikų psichiatrinių hospitalizacijų skaičių bei 43 proc. padidėjusį kreipimųsi į skubios pagalbos skyrius dėl savęs žalojimo atvejų.

Kodėl taip vyksta?

Europos tyrime „Įžvalgos apie jaunimo psichikos sveikatą ir gerovę: esamos praktikos ir naujos tendencijos“ išskiriami keturi pagrindiniai veiksniai, lemiantys jaunų žmonių psichikos sveikatos blogėjimą: socialinis ir ekonominis nestabilumas, pasaulinės krizės, skaitmeninės technologijos bei socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto įtaka. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad jaunimas nėra vienalytė grupė, todėl šie veiksniai skirtingus žmones veikia nevienodai.

Psichologai, dirbantys su jaunimu, daugelį šių veiksnių atpažįsta savo kasdienėje praktikoje. Viena jų yra konsultacinės psichologijos mokslų daktarė Sophie Landmann, bendradarbiaujanti su Miunchene įsikūrusia organizacija „Mental Health Crowd“ ir turinti privačią praktiką. Jos nuomone, socialiniai tinklai vaidina itin svarbų vaidmenį daugelyje iššūkių, su kuriais susiduria jauni žmonės, nuolat siūlydami jiems idėjas apie tai, kokie jie turėtų būti.

„Mes, suaugusieji, kurie jau žinome, kas esame, galime lengviau atsiriboti ir pasakyti: „Tai ne man. Man nesvarbu, ką šis žmogus galvoja.“ Tačiau jaunimui tai padaryti daug sunkiau“, – sako Sophie.

Jauni žmonės, su kuriais ji dirba, dažnai kreipiasi pagalbos dėl streso, nuotaikų svyravimų, nepasitikėjimo savimi ir nerimo, atsirandančių dėl nerealių lūkesčių sau. Daugelis taip pat susiduria su kūno įvaizdžio problemomis, kurios gali paveikti jų santykį su maistu.

Tačiau kartu ji mato ir teigiamų pokyčių. Šiandieninis jaunimas daug dažniau ieško profesionalios pagalbos ir paprastai yra sąmoningesnis nei ankstesnės kartos suaugusieji.

„Jie geriau geba įvardyti savo emocijas ir turi daugiau įrankių joms valdyti. Ar jie jais naudojasi – kitas klausimas, tačiau žinių tikrai turi daugiau. Daugelis seka paskyras ar žiūri serialus, kuriuose kalbama apie psichikos sveikatą ir psichikos ligas.“

Daugelis į ją besikreipiančių jaunų žmonių neturi psichikos ligos. Jie ieško pagalbos siekdami užkirsti kelią galimų problemų vystymuisi. Vis dėlto Sophie pabrėžia, kad tais atvejais, kai jauni žmonės pagalbos kreipiasi jau išsivysčius psichikos sutrikimui, jų būklė dažnai būna sunkesnė nei suaugusiųjų.

Holistinis požiūris į problemos sprendimą

Psichikos sveikatos sunkumai, kurie gali lemti hospitalizaciją ir reikšmingai paveikti žmogaus gerovę, dažniausiai turi daugybę priežasčių ir retai būna paprastai paaiškinami. Todėl negalima tikėtis, kad vienas gydymo metodas tiks visiems, o stebuklingo sprendimo vienos terapijos forma tiesiog nėra. Geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama derinant skirtingus metodus.

Mokyklos, psichikos sveikatos organizacijos, psichologai, psichoterapeutai, gydytojai, menininkai, mitybos specialistai – visi jie turi svarbų vaidmenį. Dirbdami kartu, jie gali padėti jauniems žmonėms, susiduriantiems su bene didžiausiais savo gyvenimo iššūkiais, jaustis palaikomiems ir įgalintiems.

Deja, vis dar trūksta finansavimo ir politinės valios, reikalingos daugiadalykiam požiūriui į psichikos sveikatą įgyvendinti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys atspindi šią realybę. Nors per pastaruosius 15 metų vaikų ir paauglių iki 19 metų psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas išaugo trečdaliu, paslaugų pasiūla neaugo taip sparčiai kaip poreikis.

Europoje viena iš keturių šalių neturi bendruomenėje teikiamų psichikos sveikatos paslaugų jaunimui, viena iš penkių neturi specialios politikos, skirtos jaunų žmonių psichikos sveikatos poreikiams, o vienas vaikų ir paauglių psichiatras tenka net 76 tūkst. jaunų žmonių.

Sophie aktyviai palaiko daugiadalykį požiūrį ir individualių sprendimų paiešką kiekvienam žmogui. Ji teigia matanti puikių meno terapeutų darbą, kuris kai kuriems žmonėms buvo naudingesnis nei pokalbių terapija ar medikamentinis gydymas.

„Mes visi esame labai skirtingi. Tai, kas padeda vienam žmogui, nebūtinai padės kitam. Tačiau mačiau, kaip menas, ypač judesys, piešimas ir kūrybiniai rankdarbiai, gali padaryti didžiulį pokytį, ypač jaunesniems žmonėms.“

Kultūros ir meno potencialas formuoti jaunų žmonių požiūrį į save ir juos supantį pasaulį taip pat pabrėžiamas išsamioje „Voices of Culture“ ataskaitoje „Jaunimas, psichikos sveikata ir kultūra“. Joje pristatomi 53 organizacijų iš 23 šalių pavyzdžiai kultūros, sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų srityse.

Ataskaitoje pažymima, kad jų poveikis yra daugialypis ir veikia fizinę, psichologinę, emocinę bei socialinę gerovę. Kūrybinė veikla ir kultūra suteikia džiaugsmo, palengvėjimo ir gali tapti transformuojančia patirtimi.

Tą patį pabrėžia ir „CultureForHealth“ ataskaita, kurioje teigiama, kad menas ir kultūrinės veiklos atlieka svarbų vaidmenį stiprinant teigiamą psichikos sveikatą bei gerovę tiek individualiai, tiek bendruomeniškai. Taip pat akcentuojama, kad tarpdisciplininis, prieinamas ir į žmogų orientuotas meno ir kultūros veiklų pobūdis gali suteikti reikšmingos naudos sveikatai.

Gydytojai klounai kaip priežiūros dalis

Siekdami prisidėti prie holistiškesnio požiūrio į psichikos sveikatos priežiūrą, šių metų gegužę gydytojai klounai iš įvairių Europos šalių susibūrė į RED NOSES International koordinuojamą projektą „ClowNexus“.

Per artimiausius trejus metus devynios gydytojų klounų organizacijos ir vienas mokslinių tyrimų partneris kurs praktinius metodus bei bendradarbiaus su sveikatos priežiūros specialistais, kad humorą ir žaidimą integruotų į jaunimo psichiatrijos skyriuose vykstantį sveikimo procesą.

Vadovaudamiesi įsitikinimu, kad buvimas psichiatrijos skyriuje yra tik vienas skyrius jaunų žmonių gyvenimo istorijoje, „ClowNexus“ menininkai siekia pasiūlyti nuoširdų žmogišką ryšį ir suteikti džiaugsmo akimirkų tiems, kurie išgyvena sudėtingą laikotarpį.

„Tai žmonės, kovojantys su galbūt vienu didžiausių savo gyvenimo iššūkių, ir mes norime būti šalia jų. Mūsų misija yra kurti ryšį, ieškoti geriausių metodų, būti sąmoningiems ir didinti supratimą apie jų meno, sveikatos ir tarpusavio ryšio poreikius“, – sakė RED NOSES International Tarptautinių programų skyriaus vadovė Viltautė Žemelytė.

Viena iš projekte dalyvaujančių menininkių yra Ľubica Šulíková iš Slovakijos organizacijos „ČERVENÝ NOS Clowndoctors“. Jau 14 metų ji lankosi ligoninėse kaip gydytoja klounė, o nuo pat pradžių dirba ir jaunimo psichiatrijos skyriuose.

Kartą per savaitę ji lankosi Nitros ligoninėje, kartais ir Bratislavoje. Jos organizacija taip pat dirba dar penkiose Slovakijos ligoninėse, turinčiose psichiatrijos skyrius.

„Esu palaikymo ir meninės veiklos koordinatorė, todėl bendrauju su ligoninių vadovybe, personalu ir klounais, su kuriais ieškome būdų, kaip į šį skyrių atnešti humorą ir žaidimą.“

Pasak Ľubicos, buvo būtina geriau suprasti psichiatrines diagnozes ir stiprinti bendravimą su gydytojais bei kitu personalu. Pasitikėjimo kūrimas padeda parodyti, kad gydytojai klounai iš tiesų rūpinasi pacientais ir gali reikšmingai prisidėti prie atmosferos skyriuje bei jaunų pacientų gerovės.

Bėgant metams ji suprato, kad kai kuriuos metodus reikia pritaikyti šiai aplinkai. Dalydamasi patirtimi su kolegomis ir mokydamasi iš jų, ji sukaupė vertingų žinių. Būtent tuo ir grindžiamas „ClowNexus“ projektas. Per dirbtuves, metodų kūrimą ir testavimą bus tobulinami veiksmingiausi darbo su šia auditorija būdai.

Projekto rezultatus vertins Italijos organizacija „Cultural Welfare Centre“, kuri specializuojasi kultūros ir meno poveikio sveikatai tyrimuose. Organizacijos viceprezidentė Annalisa Cicerchia mano, kad vienas didžiausių gydytojų klounų darbo privalumų yra tai, jog ši praktika jau yra pripažinta ir taikoma ligoninėse.

Šiuo metu jos organizacija kuria metodiką, kuri bus naudojama vertinant „ClowNexus“ poveikį, ir optimistiškai vertina projekto potencialą.

„Palengvėjimas, kurį suteikia galimybė bendrauti, atsiverti ir išreikšti tai, ką nešiojamės savyje, yra nepaprastai stiprus. Pagalvokite, kokį palengvėjimą gali suteikti juokas ir koks išlaisvinantis jausmas yra turėti progą juoktis ne vieną kartą, o vėl ir vėl.“

Skirtingai nei ekranai, menas kviečia judėti ir įtraukia kūną bei rankas. Anksčiau vaikai turėjo daugiau galimybių būti lauke ir pažinti pasaulį visais pojūčiais. Šiandien tiek vaikai, tiek suaugusieji tai daro gerokai rečiau. Galbūt būtent čia slypi gydomoji meno galia, mano Sophie.

„Galbūt menas, judesys, teatras ir klounada padeda mums vėl prisiminti: „Ei, pasaulyje yra kažkas daugiau nei ekranas. Judinti savo kūną yra gera, ir aš noriu tai daryti dažniau!““

Gydytojai klounai puikiai žino savo galimybių ribas. Jų misija nėra gydyti ar išgydyti. Jie siekia tik palengvinti sunkias dienas jaunimui, esančiam psichiatrijos skyriuose. Trumpa atokvėpio akimirka nereiškia pasidavimo. Ji reiškia naujų jėgų atradimą tęsti kovą.

Ir galbūt būtent to daugeliui sveikimo istorijų šiandien reikia labiausiai – vilties.

Sekite „ClowNexus“ kelionę:clownexus.eu

Šaltinis:Healing takes a team - ClowNexus