Kulinarinis makiažas

Įėjusi į palatą randu mergaitę besislepiančią už pagalvės. Pasisveikinu ir ji pasirodo visu veidu. Jos akis po operacijos patinusi, baklažano spalvos. Sakau:
– O! Pataikiau kaip tik kur reikia. Gali ir man padaryti tokį patį makiažą? Baklažano spalvos.
Atsisėdu kėdėje, padedu dažus ant stalo. Pauzė. Galvoju, gal mergaitė nežino, kas yra tas makiažas. O ji ramiai žiūrėdama žydromis kaip dangus akimis klausia:

– Kas tas baklažanas?                                                                                                         

– Daržovė, – sakau – spalvos visai kaip tavo akis.

Mergaitė kurį laiką dvejoja:

– Bet aš nevalgau tokių daržovių, – sako ji.

– Bet dažaisi, – rodau į akį.

– Čia ne dažai… – atsako mergaitė nuleidus akis.

Paimu dažų dėžutę, išterlioju pirštą, braukiu sau per akį ir sakau:

– Matai? Dažai.

Tada ji šiuruodama per dažus su teptuku pirmyn atgal sako:

– Gerai, nebijokit, būsiu geresnė kulinarė.

– Gaminsi baklažanų padažą? – nustembu.

Mergaitė prunkšteli:

– Bet padažas yra maistas.

– Grožio paslaptis atskleista! Reikia merkti veidą ne į dažus, o į baklažanų padažą.

Mama sėdėjusi šalia, nusisuka į langą ir prisidengusi ranka burną tyliai kikena