Dirba tobulą darbą: kai kurie stebėdami net apsiverkia

2015 m. spalio mėn.

DELFI, Kristina Urbaitytė

Prieš penkerius metus pirmieji klounai aplankė sergančius Lietuvos vaikus. Tuo metu atsargiai beldėsi į palatos duris ir tikrai ne visada žinojo, kas laukia už jų. Dabar organizacijai „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ priklausantys gydytojai klounai jau yra aplankę tūkstančius vaikų ir netgi keliauja į „karštuosius“ Europos taškus: žmonėms nuotaiką jie skaidrino ir Ukrainoje, ir Palestinoje. 

Per penkerius veiklos metus organizacijai pasisekė išauginti tris gydytojų klounų kartas. Gimus trečiajai, susibūrė dabartinė gydytojų klounų komanda. 2013 m. „Raudonos nosys“ tapo tarptautinės organizacijos „Red Noses Clowndoctors International“ (RNI) nariais, o tada jau kilo ir reikalavimai. Pasirodo, kad klounas privalo ne tik vaidinti, bet ir nuolat tobulinti savo muzikinius ar žongliravimo įgūdžius.

„Mes dar esame jauni, nors tokiais ir nesijaučiame: lyginant su austrais, kurie dirba šioje srityje daugiau nei 20 metų ir turi arti šimto klounų, mes su penkerių metų patirtimi ir 9 klounais gal ir neturime tiek daug žinių. Nepaisant šių skaičių, tarptautiniu lygiu atrodome ne taip ir prastai“, – pasakojo viena organizacijos „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ įkūrėjų, vadybininkė Viltautė Žemelytė, kuri atsakė į DELFI klausimus ne tik apie veiklą Lietuvoje, bet ir apie tarptautinį bendradarbiavimą bei raudonų nosių keliones.

Kai kam klounai asocijuojasi su siaubo filmais, kitiems – su primygtiniu cukraus vatos siūlymu cirke. Kaip savo klounus pristatote jūs? Kas jie tokie?

Klounas pirmiausia yra charakteris, personažas. Priešingai nei daug kas įsivaizduoja, tai nėra ryškus makiažas ar pats ryškumas. Tai – personažas, kuriame išdidinamos visos žmogaus charakterio savybės. Kažkuris mūsų lektorių sakė, kad klounas – žmogiškumo esencija, žmogaus išgryninimas su visu jo gėriu ir visomis klaidomis, dideliu entuziazmu. Tai – visa tai, kas yra žmogus, tik padidinta 200 proc.

Kai aktorius nusprendžia tapti klounu, jis turi priimti save tokį, koks yra, ir daug dirbti su savimi, siekdamas atrasti įvairiausias savo emocijas ir charakterio savybes. Vėliau atrasti ir sukurti charakteriai valomi, taip pat prisideda triukų, akrobatikos, griuvinėjimų, žongliravimo, lėlių teatro, muzikos, dainavimo mokymasis. Tai prideda charakteriams daug spalvų.

Klounas turi būti atviras ir viską priimantis aplinkui, nes jis pakliūva į pačias įvairiausias situacijas, turi jas perprasti, įvertinti, o tada padėti joms pasikeisti: klouno užduotis yra pakeisti situaciją iš stresinės į lengvesnę, iš konflikto – į pozityvesnę, iš liūdnos – į šviesesnę. Reikia pajausti, ko toje palatoje trūksta: o gal tam vaikui reikia išvaryti kažką iš palatos? Džiaugsimės, jei gydytojo klouno išvarymas taps vaiko pergale, juk gali būti, kad ji tą dieną vienintelė.

Kartais būna, kad klounai užsuka į reanimaciją, o ten – vaikas be sąmonės, tik tėvas šalia: vėlgi klounui reikia išlikti jautriam ir nustatyti, kaip reikia elgtis, kad situacija toje palatoje pakistų. Kartais to reikia vaikui, kartais – jo tėvui, gydytojui ar net šalia esančiai valytojai. Bendraujame su visais žmonėmis, kuriuos aptinkame palatoje. 

Kokius gydytojų klounų personažus esate sukūrę?

Mūsų klounai yra labai paprasti, beveik be makiažo, neryškiais rūbais. Tiesa, ne visi. Turime vieną „pačią gražiausią pasaulyje“ klounę, mėgstančią būti dėmesio centre, įsivaizduojančią, kad ją myli visas pasaulis. Aišku, ji ir pati myli visus, tačiau svarbiausia, kad ji pati būtų mylima – kitaip gi būti negali. Kaip ir priklauso, ji turi labai gražią suknelę, padailintą blizgučiais.

Kitas klounas – žmogus, kuris visą gyvenimą praleido vienas miške. Blankiais rūbeliais pasipuošęs, jis visada atvažiuoja į ligoninę pas vaikus ir nustemba: kiek daug ten visko įdomaus ir keisto.

Klounas Kazimieras – berniukas iš licėjaus. Jis labai kuklus, visada pasimeta prie mergaičių, nors visada yra pasitempęs, apsiavęs baltomis kojinytėmis iki kelių, su kepuryte.

Tarp personažų yra ir senmergė mokytoja, kuri labai nori meilės, tačiau niekam to neprisipažįsta ir nepasakoja. Ji dažnai patenka į tas situacijas, kuriose labai pasimeta. Kai tik pasimeta, taip ir supyksta, kad pasimeta.

Personažai laikas nuo laiko keičiasi, nes aktoriui pradeda patikti kas nors naujo. Tada prie charakterio prisideda naujų spalvų. 

Keliaujate ne tik po Lietuvos ligonines, buvote ir Palestinoje, ir Ukrainoje. Ką veikėte tose šalyse?

Abiejų kelionių tikslai buvo labai skirtingi. Pirmoje kelionėje į Ukrainą dalyvavo tarptautinė komanda, kurios pagrindas buvo dvi Lietuvos klounės ir projekto koordinatorė Indrė Vileitė, taip pat dalyvavo klounai slovakas ir čekas. Visi jie keliavo į Ukrainos sostinėje Kijeve esančias vidaus pabėgėlių stovyklas. Jie ten buvo pora savaičių ir vedė kūrybines dirbtuves, pristatė keletą pasirodymų žmonėms, palikusiems Ukrainos rytines teritorijas.

Norint įsivaizduoti kontekstą, retas kuris jų turi darbą, visi gyvena amžinoje įtampoje ir strese. Mūsų kelionės tikslas buvo pasiūlyti jiems smagią veiklą, padedančią atsipalaiduoti ir kiek apraminti susikaustymą ir didelę įtampą, kilusią iš netikrumo ir nežinojimo dėl ateities. 

Skaitykite daugiau: DELFI    

REGULIARI PARAMA

Sek naujienas:

 
 
Šypsenos, kurios padeda sveikti!

RAUDONOS NOSYS (Lithuania) > Naujienos > 

Proud partner of:

RED NOSES Clowndoctors International

Paremkite mus!

Atsiskaitomoji sąskaita AB SEB banke:

LT367044000160622044

AUKOK SMS ŽINUTE:

Siųsk sms žinutę numeriu 1405, įrašęs tekstą 1127
SMS žinutės kaina 2 EUR, parama organizacijai 1,5 EUR