Džilda

Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė

Klouno vardas Džilda

"Esu iš  Lietuvos, bet vokiško sukirpimo. Tvarka, drausmė ir teisingumas man patinka. Ir aišku padalinti patarimus visiems kam tik reikia ir kam nereikia, man didelis džiaugsmas ir malonumas. Gyvenu viena,  5 aukšte, renovuotame daugiabutyje Vilniuje, bet kilusi esu iš mažesnio miestelio. Nors gyvenu viena, bet turiu ištikimą draugą briedį, kurio vardas Zuikis. Mano draugą ypač myli ir mėgsta mažieji ligoniukai. Jis visada ras būdų, kaip prakalbinti arba kaip išspausti šypseną" - apie save pasakoja Džilda. 

 Džilda - iš tiesų yra griežtoka asmenybė. Tačiau ji, kaip ir visi, turi silpnybių: jos širdį tirpo saldumynai, komplimentai, šypsenos, paauglių juokeliai ir mažų vaikų akys. Ir, žinoma, gražūs batai. Be jų niekaip. Ji mėgsta svajoti ir žiūrėti  į vieną tašką. Šokti, kuomet niekas nemato, o jei gera nuotaka, tuomet ji gali šokti bet kur ir bet kada, net tada kai bandoma kalbėti rimtai. Džilda dažnai net pamiršta, kad sijonas per trumpas ir per siauras, ar kad kas nors mato ir juokiasi.  "Norėčiau apkeliauti visą pasaulį, bet visada grįžti gyventi į Lietuvą. Kartais pameluoju, na gal tiksliau pafantazuoju, kad esu buvus ten ir ten, ir dar ten - nors iš tikrųjų daugiausiai laiko praleidžiu savo namuose". 

 Džilda tvarkinga, bet kartais būna “pajodžarga”, kurią sunku suvaldyti. Tai reiškia, kad visgi tas mažytis provincialumas joje slypi ir ji gali būti net gi tiesmuka ar piktoka. Džilda turi ilgas galūnes, kurios tai kliūna, tai trukdo, tai juokina, tai maskatuojasi ir makaluojasi, bet šokiams puikiai tinka. O kai suima nervas ar jaudulys, pasikasyti visą kūną ilgais pirštais privalu..

Džilda – estetiškas, konkretus,  kartais griežtokas, bet atviras, ilgom keturiom galūnėm ir gėlėtais batais padūkęs klounas.